sužavėti

sužavėti
1 sužavė́ti, sùžavi (-ė́ja), -ė́jo tr. 1. J, G113, J.Jabl(Als), ŠT355, Š, Kv, Šll, KlvrŽ, Všv, Klp, Krg, Kl pakerėti, užburti: Senovė[je] žmonys dideliai tikėjo, ka žydai galia sužavė́ti; a darbas koks neseksas, sakys: a žydai i sužavė́jo End. Ta cigonė sužavė́jo aną, ans pradėjo ninkti ninkti ninkti i numirė Plt. Kad aš esu girdėjusi, kad i žmonis sužavė́[ja] Žd. Čerauninkė mūso avis sužavė́jo Dr. A sužavė́ta ir y[ra] – sienas grauža [karvė] Lkv. Ka ragana sužavė́s, tujau į kiaulę pavirsi Gršl. Nerodo, kiek prisimilžusi, ka nesužavė̃tum Rdn. Ta moka sužavė́ti – pieno nebduoda karvė Kin. Sako, negal kiaulių rodyti – sužavė́s paršilelius mažus Žd. Džiaugas, ka tik vyras – sužavė́ta leka Krš. Sužavė́jo latvis tą mano dėdę, i paliko durnas Vkš. Sužavėtas pakuloms vema, bet ne visumet Šts. Pasidžiaugė atžindūlis su gyvoliu – sužavė́[ja], tura sunykti Pj. Ir aš moku sužavė́ti žmogų: du metu reik nešnekėti Sd. Tas akmuo buvo sùžavamas, ka tas akmuo atsiversdavo ir užsiversdavo [raganai ištarus tris žodžius] NmŽ. Musėt sužavė́jo tus Kuršėnus, ka nelyna Krš. Kupčius vienas palikęs, bevaikščiodamas po dvarą, atradęs vienoj stancijė[je] arklį, katras buvęs sužavėtas brolis ano pačios BM386(Plt). Mes tavi sužavėsiam: kad tu norėsi, galėsi pasiversti į varmą, turėti levo jėgą LTsIII228(Mžk). Toj vietoj buvo daug raganų: ėmė jos sužavėjo nekaltas seseris ir apskundė vyresnybei jom raganomis esant BsMtI78(Gdž). Bitės mano vis sugaišta arba po visam paleka: mano bitės sužavėtos yra S.Dauk. Tujau tu, bestija, mums atgydyk visus žmonis, kurius sužavėjai! S.Dauk. Sako esant raganas, kurios gali kitus sužavėti, į ligas įvesti, karvėms pieną atimti, avių vilnas nupešti ir teip toliau M.Valanč. Sakė kiekvieną žavėtojį ir raganą šv. Jono naktį lekant į Šatrijos kalną, kad pasigirtum velniams, kiek par metą sužavėjo ir žavėti išmokė M.Valanč. Tokių nuodų reikia sergėties, bet ne žodžių: nesgi vienais žodžiais niekas tavęs neužkerės ir nesužavės Rp. Kiš karvėms į šakumą ugnį su dūmais, rūkys, ka nesužavė́tų karves Yl. Kas basą koją nėr dėjęs ant žemės, to žydas negalia sužavėti Bržr. Kas nešio[ja] išvirkštį drabužį, to, sako, nėkas negalia sužavėti LTR(Dr). Kad nesužavėtų, įsisiūk dyveldrekio M.Unt. Galėjo ir pikta akis sužavė́ti Yl. Ta karvė ne kaip kiteip, kaip sužavė́ta Trkn. A tos akys tokios bjaurios buvo – liuob gyvolį sužavė́s Sd. ^ Paveiza [atžinduolis], kaip žavė́te sužavė́[ja] Jdr. Šiandien aš esu kaip sužavė́ta: tris kartus siuvu gerojė[je] pusė[je] Trk. Teip kaip sužavė́ta, jei aš tik sukušu, tujau ana nosį pakėlusys veiza End. Nejema anos nėkas, kaip sužavė́ti Krš. A sužavė́ti, ka taip duodas Krš. Kaip žavėte sužavė́[ja] – leka į būrį i jodos Rdn. Liežuvis laksto kaip sužavė́tas, o nagai subinė[je] (visiškai nieko nesugeba) Rdn. Kukurūzai kaip sužavė́ti šįmet neauga, lenda atgal į žemę, i gana Mžk. Tokia želsena šį metą, kaip sužavė́ti visi pašaliai Brs. 2. NdŽ, ŠT357, , 1 sukelti pasigėrėjimą, žavesį, patraukti: Aš esu sužavė́tas ta muzika 67. Kavalieriai liuob panums sakyti: „Tu mani sužavė́jai“, – ot teip įstringa kokia meilė į akis kartais NmŽ. Paskui jas įėjo šeši jauni berneliai, kurių širdys buvo tų mergelių sužavėtos J.Jabl. Visus savo jausmus aukoji sužavėtai savo idėjai, o man teiki vien trupinius P.Vaičiūn. Taip jis dabar sėdi ir sužavėtas stebuklingų genijaus kūrybos garsų mintimis klajoja L.Dovyd. Kitų dienų kita saulutė tau sužavėjo akeles Mair. ^ Gražus, kol nedėvėtas, geras, kol sužavėtas KrvP(Kb). | refl.: Nuvažiav[o], tai susižavė́j[o] su tuoj namu kap tas bernas su merga Pv. Neišleisdavo anų (vienuolių), ka vaikiai nesusižavė́tų, neišeidavo anos nėkur Krž. Ji sekė jį susižavėjusiomis akimis, nepraleisdama nė vieno žodžio V.Myk-Put. Aš norėjau vesti minias ir prilygti galingiesiems dievams, norėjau, kad į mane žiūrėtų susižavėję ir tarpusavy šnabždėtų A.Škėm. \ žavėti; antžavėti; apžavėti; atžavėti; įžavėti; išžavėti; nužavėti; pažavėti; prižavėti; sužavėti; užžavėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать реферат

Look at other dictionaries:

  • sužavėti — vksm. Pi̇̀rmąją viẽtą laimėjusi mokslei̇̃vė sužavėjo komi̇̀siją ir žiūrovùs …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • antžavėti — 1 antžavėti, añtžavi, ėjo (ž.) tr. užleisti būrimu, kerėjimu: Kas čia antžavėjo mun tas karpas, kad visas karpoms, niežais aptekau Krt. žavėti; antžavėti; apžavėti; atžavėti; įžavėti; išžavėti; nužavėti; pa …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apžavėti — 1 apžavėti, àpžavi, ėjo tr. J, Š, LVI137, NdŽ, Tl, Dov; S.Dauk, D.Pošk 1. LL17,118,268, ŠT337 užburti, užkerėti, apraganuoti: Apžavėjo karvę, ta pieno nebduoda Kltn. Tokia galva i velnį apžavės LTR(Vdk). Porina, kad mergos bernus apžavėt moka Lš …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atžavėti — 1 atžavėti, àtžavi, ėjo J.Jabl(Als); LL118,208 1. tr. padaryti, kad burtai neveiktų, atburti: Kitasis moka atžavėti su kartoms Šts. Nėkas nebatžavėjo, reikėjo palikti raišam Šts. Tą mergelę ans atžavėjo Yl. Kas tie nevidonai ir kas bus, kurs… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • benaudiškumas — benaudiškùmas sm. (2) → benaudiškas: Jie buvo sužavėti savo vado benaudiškumu (nesavanaudiškumu) J.Jabl …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • fantazija — fantãzija sf. (1) TrpŽ 1. kūrybinė vaizduotė: Galinga menininko fantãzija DŽ. 2. kas nors pramanyta, nebūta ar neįmanoma tikrovėje: Jis mokėjo ją visiškai pagauti ir sužavėti savo fantazijomis I.Simon. 3. muz. laisvos formos, improvizacinio… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išžavėti — 1 išžavėti, ìšžavi, ėjo 1. tr. S.Dauk išgauti žavint: Iš kur tas malonus kvapas ir ta graži, švelni spalva? Iš pilkos žemės išžavėta Pč. 2. refl. BŽ475 nusivilti. žavėti; antžavėti; apžavėti; atžavėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nužavėti — 1 nužavėti, nùžavi ( ėja), ėjo tr. 1. NdŽ apkerėti: Cilė nužavėjo – blusų prileido, yr ana pusė raganos Lnk. 2. nuburti, spėti: Jūzup, sakau, ar aš nesakiau, puikiai nužavėjau Ms. Al ana burtinykė amžina – nusapnuo[ja], nužavė[ja] End. 3.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pavergti — tr. DŽ, NdŽ, paver̃gti, ia (pàvergia), pàvergė NdŽ, KŽ, DŽ2; Rtr, ŠT107 nj. 1. atimti kam laisvę, užkariauti: Kryžiuočių pavergtas jotvingių kraštas buvo labai žiauriai nusiaubtas rš. Supratau, jog lenkai yra mus pavergę Žem. Amžiais pavergta… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pavilioti — tr. K, Š, Rtr, KŽ; R368, MŽ494, N, M, LL164 1. NdŽ kurį laiką vilioti. 2. DŽ1,Vlkv patraukti prie savęs nuo kito, suvilioti: Ji paviliojo vyrą nuo žmonos, tokia palaidi barščiai (paleistuvė) Jrb. Kad nebūt čia jau šitas (vyras) paviliojęs, būčia… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”